·       Pernai Japonijoje viešėjęs farmacininkas, žolininkas Virginijus Skirkevičius iš šios ilgaamžių žmonių šalies parsivežė naudingų idėjų, kurias daugelis galime prisitaikyti. Geriau jausimės ir ilgiau gyvensime, jeigu kaip japonai vaistinguosius augalus vartosime kasdien su maistu, prireikus ir profilaktiškai gersime subalansuotus jų mišinius, kurie skirti padėti vienam svarbiausių mūsų organų – kepenims. 

·       Po ranka – paprastieji kiečiai. Tai augalai, paplitę tiek mūsų krašte, tiek, pasak žolininko, ir Japonijoje. Natūraliai gamtoje šie augalai auga pamiškėse, pievose šalia sodybų. Panašių virškinimui ir kepenų veiklai pagerinti naudingų augalų netrūksta, tačiau jų nevartojame, nes apie jų poveikį nieko nežinome. Kitaip yra Japonijoje, kur laukiniai augalai sėkmingai naudojami mityboje. „Šioje šalyje išleista daugybė knygų, kurių pagrindinė mintis – į mitybą įtraukti kuo daugiau vaistingųjų augalų, į kuriuos mes įpratę atsigręžti tik susirgus“, – sako V. Skirkevičius. Vieni populiaresnių japonų mityboje naudojamų augalų – paprastieji kiečiai. Jais gardinamos žuvys, mėsa, salotos.

·       Kiečiai – labai stiprių kartumynų šaltinis. Kaip žinoma, kartumynai turi šaldomąjį poveikį, jie slopina uždegiminius procesus, ypač įsiplieskusius virškinamajame trakte. Šie vaistiniai augalai, pasak žolininko, dar ir atkuria virškinamojo trakto gleivinę, pažeistą žarnyno arba skrandžio vidinį audinį. Juos gali vartoti ir žmonės, dvylikapirštėje žarnoje turintys žaizdų. 

·       Japonijos mokslininkai pabrėžia nepaprastą kiečių galią – jie gali padėti įveikti maliariją, naikina įvairius pirmuonis ir bakterijas, turi įtakos virusų dauginimuisi. Už atskleistą kiečių savybę naikinti bakterijas atradėjui buvo įteikta Nobelio premija. Vertingos ir kiečių šaknys, kurios gali būti naudojamos nervų sistemos ligoms, nerimui, nemigai, depresijai gydyti.

·       Miego kokybei didelės įtakos turi žarnų, kepenų veikla, kurią gerina kiečiai, vadinasi, jų pavartoję ir saldžiau miegame. Šių augalų šaknis vertėtų atsiminti turint kokių nors tulžies pūslės sutrikimų. Kai joje kas nors negerai, žmogų vargina sunkūs, spalvoti sapnai, tad dažnai net nebesinori užmigti. Be to, jis darosi pernelyg jautrus. Minėtiems nemaloniems pojūčiams atitolinti ir bendrai savijautai pagerinti galima vartojant smulkintų paprastųjų kiečių šaknų ištrauką. Ištrauka gaminama su spiritu (70°) santykiu 1:20. Ištrauka laikoma 10 dienų, tada suplakama ir vartojama kasdien po valgomąjį šaukštą du kartus per dieną. Ji geriama 21 dieną ir stebimas poveikis nervų sistemai.

·       Paprastuosius kiečius, pasak fitoterapeuto, vertėtų įtraukti ruošiant vaistinių augalų mišinius, kuriuos pravartu būtų naudoti ne tik tiems, kurių jautrumas padidėjęs, bet ir gyvenantiems be tulžies pūslės. Kai jos nėra, kepenys būna ypač aktyvios. Tačiau suaktyvėjusi kepenų veikla blokuoja kasos ir blužnies funkciją, todėl prasideda mažakraujystė, taip pat padidėja cukraus kiekis kraujyje. „Tačiau tokiu atveju gydyti turime ne kasą, bet vaistinių augalų mišinių arbatomis gerinti kepenų veiklą“, – tikina V. Skirkevičius ir primena, kad dar būtini ir uždegimus slopinantys pagalbininkai.

·       Gero mišinio kepenims pagrindas? Fitoterapeutas pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į metų laiką, kuris ir padiktuoja, kokius augalus naudoti sudarant bendrą mišinį. „Rudenį į juos galima įtraukti to sezono vaistinių augalų sėklas, šaknis, o pavasarį – didesnę dalį antžeminės augalų dalies“, – aiškina pašnekovas ir atkreipia dėmesį, kad į ūmiam hepatitui gydyti skirtą mišinį dedamos nebe šaknys, pavyzdžiui, kiaulpienių, o jų lapai, kurie tuo metu veikia kur kas efektyviau.

·       Pradžioje pasirenkame du arba tris pagrindinius kepenis geriausiai veikiančius vaistinius augalus. Slopinti perdėtą kepenų aktyvumą galima kartumynais – tada gaminama ir kokybiškesnė tulžis. Šiam tikslui kuo puikiausiai tinka gencijonai, o jiems į kompaniją – raugerškiai. Pastarieji – ne tokie kartūs. „Tai puikus derinys, tinkantis kepenų darbui pagerinti, per dideliam jų aktyvumui slopinti, siekiant išvengti kai kurių sveikatos bėdų“, – teigia V. Skirkevičius.

·       Kad mišinys veiktų plačiau, reikėtų parinkti kitų augalų, atsižvelgiant į žmogaus sudėjimą – stambus jis ar smulkus, nes ne visiems vienodai tinka ta pati vaistinių augalų dėlionė. Pasak fitoterapeuto, smulkiam žmogui dažniausiai kyla problemų dėl skrandžio – jis dažniausiai sunkiai virškina baltymus. Galbūt dėlto tas žmogus ir smulkus, nes trūksta statybinės medžiagos. Šiais atvejais svarbios baltymų pasisavinimą gerinančios vaistažolės. Beje, baltymai lemia net ir psichinę žmogaus sveikatą. Dėl prastai pasisavinamų baltymų žmonės serga išsėtine skleroze, Alzheimerio liga, pirma laiko pasireiškia senatvinė demencija.

·       Mišinyje vietoj dviejų pagrindinių vaistinių augalų – gencijonų ir raugerškių – galima naudoti ir kitus augalus, stimuliuojančius kepenų veiklą, gerinančius tulžies apykaitą, jos išsiskyrimą tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. V. Skirkevičius pataria rinktis ciberžolių šaknis ir ugniažolių žolę. „Į mišinį parinkdami ugniažoles turime atsižvelgti į tai, kad tas žmogus turi problemų su tulžies pūslės medžiagų apykaita. Vien kartumynų, kurie malšina kepenų ir tulžies pūslės uždegimą, nepakanka, dar reikia ir tokių, kurie slopintų spazmus“, – teigia žolininkas. Jeigu išsiskiria pakankamai kokybiškos tulžies, tačiau tulžies pūslė neturi pakankamai jėgų ją išstumti, būtina ją atpalaiduoti. Ugniažolės – būtent tie augalai, kurie slopina spazmus ir išlaisvina tulžį, nes sudėtyje turi atpalaiduojamai veikiančio alkaloido hialiudonino. Tačiau ugniažolės gali būti ir šiek tiek nuodingos. Ruošdami įvairius mišinius turime atkreipti dėmesį į tam tikras toksines augalų savybes. Aišku, ugniažolėmis neapnuodysite, jeigu jūsų skrandis sveikas. Tačiau pavojus kyla jas vartojantiems žmonėms, kurių skrandyje daug rūgšties ir yra žaizdų. Tokiu atveju reikėtų parinkti kitą kartųjį kepenų toniką.

·       V. Skirkevičius pabrėžia, kad vaistažolių mišinius reikėtų kiekvienam žmogui parinkti individualiai. „Gencijonai niekada nesutvarkys virškinimo, bet padės kepenims smulkaus sudėjimo žmonėms (pagal ajurvedą jie dažniausiai būna vėjo konstitucinio tipo). Tai asmenys, kuriuos nuolat kamuoja įkyrios mintys, jie labai jautrūs, nuolat blaškosi, neranda vietos, jiems kyla daug gyvenimiškų klausimų, – aiškina žolininkas, patariantis nuo nevirškinimo į mišinį smulkiems žmonėms būtinai dėti kurio nors iš šių augalų – bijūnų šaknų, katžolių, melisų. – Tikriausiai supratote, kad nereikėtų atsisakyti gencijonų, kurių šaknyse yra daug mineralinių medžiagų, naudingų ir nervų sistemai.“ 

Ne tik tonizuoja, bet ir valo. 

·       Sudarant mišinius papildomai parenkami tokie augalai, kurie padidina pagrindinių poveikį, t. y. ne tik tonizuoja, bet ir kepenis valo, jas detoksikuoja. Buvo atlikti bandymai su apsinuodijusiomis pelėmis ir kitais graužikais. Jų pažeistas kepenis bandyta išgydyti vaistiniais augalais. Jų  naudota net 200 rūšių. Pasak V. Skirkevičiaus, iš jų 168 pademonstravo galimybę atkurti kepenų funkciją, jas detoksikuoti. „Tai tik dar vienas įrodymas, kad galime sau padėti vaistiniais augalais, todėl visada sakau: vartokime!“ – ragina žolininkas. 

·       Iš papildančių mišinį augalų ne mažiau svarbūs yra padedantys iš organizmo išvaryti tulžį, t. y. augalus, turinčius vidurius laisvinamąjį poveikį, pavyzdžiui, rabarbarų milteliai. Jų mišinyje pakaktų 1–5 g. Laisvinamųjų savybių turi ir alavijų milteliai. Tačiau vidutinio sudėjimo žmogui, kuris anksti pražilo ir nupliko, kaip papildomas kepenims skirtas mišinio komponentas labiau tiks alavijų sultys. Pasak V. Skirkevičiaus, jas galima vartoti nebūtinai kartu su pagrindinio mišinio arbatomis. Alavijų sulčių pakaks išgerti desertinį šaukštą prieš tai įbėrus ciberžolių ar imbiero miltelių.

·       Stambiems žmonėms skirtuose mišiniuose papildomas augalas galėtų būti varnalėšos, o tiksliau, jų šaknų milteliai, kurie padėtų sureguliuoti cukraus kiekį. Pagrindinių augalų kiekis mišinyje visada būna didesnis ir tai įprasta įvardyti santykiu 1:1. Papildomų augalų mišinyje naudojama pusė šios normos.

·       Dar viena sudėtinio mišinio papildomų augalų dalis turi būti priešingo poveikio. Šiuo atveju reikėtų tonizuojamųjų vaistažolių. Tam paprastai naudojami eleuterokokai, ženšeniai. Tačiau kartais šalia šių parinktų augalų būtini pagalbininkai inkstams. „Jeigu mišinyje yra šlapimo išsiskyrimą skatinančių augalų (šlamučių, kadagių uogų, gauromečių), kad botagu varomi inkstai nepradėtų streikuoti, reikia jų veiklą slopinančių augalų, pavyzdžiui, saldymedžių“, – aiškina žolininkas.

·       Subalansuotame mišinyje turi būti ir maisto medžiagas padedančių įsisavinti talkininkų. Tai visi aštraus skonio augalai: imbierai, pipirai, muskatų riešutai, kardamonai, paprikos, ramunėlės, saldymedžiai. V. Skirkevičius tikina, kad iš minėto sąrašo pasirinkus vieną arba du augalus, siekiant mišiniu pagerinti maisto medžiagų įsisavinimą, galima vartoti kasdien po nubrauktą šaukštelį, užgeriant šiltu vandeniu. Fitoterapeutas rekomenduoja naudoti muskatų riešutus su ramunėlėmis jų į bendrą mišinį įmaišant maždaug po ¼ viso kiekio.

·       Pasak V. Skirkevičiaus, mišinyje būtinas ir dar vienas papildomas – maitinamasis komponentas. Šiam tikslui tinkamiausi – saldymedžių milteliai, kurie dar ir padeda sumažinti skrandžio rūgštingumą, jeigu tokia problema vargina.

·       Į mišinį taip pat verta įmaišyti augalų, turinčių raminamųjų, spazmolitinių savybių, pavyzdžiui, valerijonų, taip pat vertėtų naudoti kalendras, kmynus, krapus, pankolių sėklas. Tai mišiniui suteiks dar daugiau galių. Įmaišę mėtų ir ramunėlių, padėsime sušvelninti nervinį jautrumą, būdingą smulkiems žmonėms. Be to, geriau veiks kepenys, organizmas pasisavins maisto medžiagas. Paskutinio papildomo mišinio komponento tikslas – harmonizuoti. Tam lygiomis dalimis dedamos mėtos ir ramunėlės. Pasak V. Skirkevičiaus, toks mišinys – patikimas kepenų tonikas.

Citata

V. Skirkevičius: „Rytą organizmą užvesti galima 6 skoniais. Tam pakaktų prieš pusryčius suvartoti 1 g (šaukštelį) mišinio miltelių: saldymedžių – saldžiam skoniui, susmulkintų gudobelių – rūgščiam, imbiero, karčiųjų pelynų – aštriam, sutraukiančiam skoniui tiks avietės, granatai, putinų uogos, o jūrų dumbliai suteiks sūrų skonį. Gal visi šie komponentai nėra būtini, bet jie suaktyvina burnos skonio receptorius, taip pat kai kurių organų veiklą.“