Tikra sėkmė, laimė ir sveikata neįmanomi be vidinės ramybės. Daugelis žmonių, turėdami materialinę gerovę, jaučiasi nelaimingi, juos kankina širdgėla ir vidiniai konfliktai, kurie veda į depresiją, nemigą ir ligas. Neturėdami ramybės širdyje, negalime jos suteikti ir kitiems, taip sukurdami užburtą ratą šeimoje, kolektyve ir visuomenėje.

Dvasinė visuomenės sveikata – mūsų bendra atsakomybė

Rytuose žmogus suvokiamas kaip kūno, jausmų ir minčių visuma, todėl itin svarbu puoselėti dvasinę visuomenės sveikatą. Ją kuriame mes visi savo mintimis, žodžiais ir emocijomis, taip formuodami bendrą energetinį lauką. Mes įkvepiame kitų mintis ir į jas reaguojame. Šiuo metu aplinkoje gausu nusivylimo, liūdesio, neapykantos ir godumo. Taip pat neatsakingai elgiamės su Žeme, ją teršdami. Visa tai veikia mūsų kūnus ir mintis. Mes, kaip žmonija, tauta ir kolektyvas, esame vienis ir esame atsakingi už kuriamą socialinį ir energetinį lauką, kitaip tariant, už savo mintis ir jausmus.

Kaip tapti darnos ir ramybės kūrėjais ir būti sveikiems?

Svarbiausia suprasti, kad už dvasinę visuomenės sveikatą ir kiekvieno mūsų sveikatą esame atsakingi visi kartu.

Paprastos priemonės vidinei ramybei pasiekti:

• Vidinė nuostata ir ketinimas: Turėkime stiprų norą keisti aplinką, mąstyti kitaip ir atidžiai stebėti, kokias mintis ir jausmus skleidžiame. Tiesiog pasakykime sau: „Aš keičiuosi ir skleidžiu bei priimu gerus jausmus, ramybę ir meilę.“ Ramybė prasideda nuo noro duoti, o ne reikalauti ir būti nepatenkintam.

• Vidinė tyla ir vienatvė: Norint įgyvendinti vidinį ketinimą, būtina vidinė tyla ir laikas vienumoje. Skirkime laiko maldai ar meditacijai, atsisakykime tuščių pokalbių ir triukšmingų susibūrimų.

• Gyvenimas dabartyje: Išėję iš meditacijos, pajuskime dabarties akimirkos grožį: rudens lapų šlamėjimą, vandens srovę tarp pirštų, peizažą pro langą. Gyvenant dabartyje, susideriname su gamtos ritmais.

• Kvėpavimas: Koncentracija į kvėpavimą nuramina protą ir sujungia mus su visata. Tai sukuria vidinę tuštumą, reikalingą kūrybai. Rytų išmintis sako, kad tik tyloje galime išgirsti savo sielos šauksmą ir priimti tik mums skirtas mintis.

• Ryšys su gamta: Dažniau būkime gamtoje, ne kaip užkariautojai, o kaip jos dalis: pagulėkime pievoje, apkabinkime medį, pabraidžiokime upelyje. Pajuskime vienovę su gamta.

• Savęs pažinimas ir rūpinimasis kūnu: Kai ateina džiuginančios mintys, jos nurodo tolesnius žingsnius, kaip pasirūpinti savo kūnu. Pradėkite sveikai maitintis pagal savo individualius poreikius (došą). Išbandykite aromaterapiją su natūraliais eteriniais aliejais ar smilkalais. Užsiimkite mankšta ar joga, kvėpuodami ir siųsdami energiją į skaudamas kūno vietas.

• Žolelių galia: Naudokite žolelių arbatas, kurios ramina, atpalaiduoja, suteikia energijos ir padeda susikaupti.

Žolelių arbatos kūnui ir sielai:

• Raminančios ir atpalaiduojančios: anyžius, melisa, čiobrelis.

• Suteikiančios energijos: imbieras.

• Gerinančios nuotaiką: bazilikas, jonažolė, varnalėša.

• Stiprinančios jausmus: muskatas, jazminas, cinamonas.

• Gerinančios protinę veiklą: šalavijas, rozmarinas.

• Valančios kraują ir širdį: ybiškė.

Pabaigai:

Tikėkite savimi ir turėkite ketinimą keistis bei keisti pasaulį. Atminkite, kad į ką sutelkiame savo mintis, tas ir plečiasi. Būkime darnos ir ramybės kūrėjais.

Prof.  Dalia Sekmokienė