top of page

Maisto priedai: natūralūs ar sintetiniai? Kaip nepasiklysti informacijos gausoje?

Dalia Sekmokienė

2024-12-15

Nuo seno maistas buvo dažomas, tirštinamas, rūgštinamas ir saldinamas natūraliomis medžiagomis. Tačiau chemijos pramonės vystymasis atnešė ir sintetinius priedus, tokius kaip sacharinas ar sintetiniai dažikliai. Taip pat buvo pastebėta, kad salietra (mineralų mišinys) pagerina mėsos gaminių spalvą.

Maisto priedų reglamentavimas:

Atsiradus raštingumui ir klasifikavimui, maisto priedai buvo išbandyti ir reglamentuoti. Lietuvoje naudojami maisto priedai turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 ir Lietuvos higienos normą HN 53:2010.

Maisto priedų skirstymas:

Priedai skirstomi į:

  • Natūralius: išskiriami iš natūralių žaliavų (pvz., saldžiųjų ceratonijų derva, akacijų sakai).

  • Identiškus natūraliems: susintetintos medžiagos pagal gamtoje egzistuojančias formules (pvz., benzoinė rūgštis, esanti spanguolėse).

  • Sintetinius: kurių formulių gamtoje nėra (pvz., kai kurie dažikliai, saldikliai – aspartamas, sacharinas, ciklamas).

Sintetinių ir natūralių priedų skirtumai ir baimės:

Nors natūrali benzoinė rūgštis, esanti spanguolėse, vertinama dėl antimikrobinio poveikio, sintetinė benzoinė rūgštis (E210) kelia baimę. Panašiai ir su askorbo rūgštimi (E300) ar citrinų rūgštimi (E330), prie kurių esame pripratę.

Tačiau nepriklausomi tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, citrinų rūgštis (E330), gaunama fermentacijos būdu iš melasos, neturi nieko bendro su citrinomis ir galimai turi kancerogeninį poveikį (nors tai nėra oficialiai patvirtinta).

Būtų paprasčiau, jei sintetiniai ir natūralūs priedai būtų žymimi skirtingomis raidėmis. Vartotojai dažnai baiminasi bet kurio priedo, pažymėto raide „E“, nors tai gali būti ir vitaminas C (askorbo rūgštis), krakmolas ar jūros dumbliai.

Maisto priedų numeracija (pagal EEB numeraciją):

  • E100–E182: dažikliai

  • E200 ir daugiau: konservantai

  • E300 ir daugiau: antioksidatoriai

  • E400 ir daugiau: tirštikliai ir stabilizatoriai

  • E500 ir daugiau: rūgštingumą reguliuojančios medžiagos

  • E600 ir daugiau: aromato ir skonio stiprikliai

  • E700–E800: atsarginiai indeksai

  • E900 ir daugiau: glajinės medžiagos, miltų apdorojimo medžiagos

  • E950–E967: saldikliai

  • E1000 ir daugiau: krakmolai ir kitos medžiagos

Dažikliai: natūralūs ir sintetiniai:

Pateikiamos dvi lentelės su dažikliais, kuriuos skaitytojas gali pabandyti atskirti:

  • Sintetiniai: E127, E128, E129, E131.

  • Natūralūs: E171, E172, E100, E101, E120, E140, E141, E135, E160c, E161b, E162, E163, E150 a, b, c, E160a, E160b.

Natūralūs dažikliai, tokie kaip kurkuminas (E100) ir antocianinai (E163), pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir teigiamai veikia organizmą. Nors sintetiniai dažai yra pigesni, dėl jų poveikio sveikatai kyla abejonių. Laimei, Lietuvos maisto pramonė dažniausiai naudoja natūralius dažus.

Konservantai: nauda ir rizika:

Maisto pramonėje dažnai naudojami acto rūgštis, jos druskos (sintetiniai priedai), o mėsos pramonėje – nitritai ir nitratai. Nitritai apsaugo nuo bakterijų Clostridium botulinum, sukeliančių botulizmą, tačiau iš jų gali susidaryti kancerogeniniai nitrozaminai. Todėl nitritų ir nitratų kiekis maiste griežtai kontroliuojamas.

Tirštikliai: dauguma jų naudingi:

Dauguma tirštiklių, tokių kaip pektinai (E440) ir akacijų sakai (E414), yra naudingi sveikatai. Pektinai padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus ir mažina cholesterolio kiekį, o akacijų sakai teigiamai veikia žarnyną ir yra prebiotikai. Kai kurie tirštikliai, pavyzdžiui, saldžiųjų ceratonijų derva (E410), leidžiami naudoti net kūdikių maiste.

Saldikliai: natūralūs ir sintetiniai:

Saldikliai skirstomi į natūralius (poliolius) ir sintetinius.

  • Natūralūs saldikliai (polioliai): ksilitolis, maltitolis, sorbitolis. Jie randami sulose ir dygstančiuose javuose, turi mažiau kalorijų ir geriau toleruojami diabetikų.

  • Sintetiniai saldikliai: sacharinas (E954), ciklamas (E952), aspartamas (E951), acesulfamas K (E950), taumatinas (E957). Dėl jų ilgalaikio poveikio sveikatai vis dar atliekami tyrimai. Kai kurie tyrimai rodo galimą neigiamą poveikį sveikatai (pvz., sacharino galimą kancerogeniškumą). Aspartamo negalima vartoti sergant fenilketonurija.

Apibendrinimas:

Svarbu atidžiai skaityti maisto produktų etiketes ir domėtis maisto priedų poveikiu sveikatai. Rinkitės produktus su kuo mažiau sintetinių priedų ir pirmenybę teikite natūraliems produktams.

Prof. Dalia Sekmokienė, LSMU VA prof. Loreta Šernienė, dr. Mindaugas Malakauskas

bottom of page