Šis tekstas parengtas remiantis interviu su fitoterapeutu Virgilijumi Skirkevičiumi ir žurnalistės Justinos Karklelienės straipsniu.

Svarbiausia – neužteršti organizmo:

Fitoterapeutas V. Skirkevičius atkreipia dėmesį, kad žmonės per daug dėmesio skiria atskiroms maistinėms medžiagoms (omega-3, vitaminams C ir D) ir per mažai – maisto kokybei: „Reikėtų išvengti gobšumo ir nepirkti produktų, skatinamų augti su pesticidais, herbicidais, fungicidais ar kitaip dirbtinai skatinamų.“ Jis taip pat pastebi, kad žmonės į vaistinius augalus dažnai kreipiasi tik tuomet, kai tradicinė medicina nebegali padėti, ir neretai remiasi internete rasta netikslia informacija. Pavyzdžiui, klaidingai teigiama, kad dilgėlė skatina kraujo krešėjimą. „Kraujas kreša iš pykčio, baimės ar pavydo“, – sako fitoterapeutas.

Vaistinių augalų vaidmuo šiuolaikinėje medicinoje:

Antibiotikų ir hormonų era buvo nustūmusi tradicinius gydymo būdus į antrą planą. Cheminiai vaistai yra veiksmingi ūmiais atvejais (pvz., stiprus dantų skausmas ar širdies ritmo sutrikimai), tačiau ilgalaikis jų vartojimas gali sukelti nepageidaujamų pasekmių. V. Skirkevičiaus teigimu, liga yra ženklas, kad reikia keisti gyvenimo būdą, o ne tik slopinti simptomus. „Esminis dalykas – išprovokuoti vidinį gydytoją, kuris yra kiekviename mūsų, ir pradėti patiems gaminti vaistus mūsų organizmui. O tam reikia keisti savo gyvenimą – gilintis į savo vidinį pasaulį ir į viską pažvelgti filosofiškai.“

Šiuolaikinė medicina vėl atsigręžia į augalus, atlikdama mokslinius tyrimus. Daugelis cheminių preparatų yra sukurti remiantis augalinėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, antioksidantų galima gauti tiesiog valgant morkas. Tokie augalai kaip kiaulpienė, dažnai suvokiami kaip papildai, iš tiesų yra vaistai.

Kaip pažadinti „vidinį gydytoją“?

Vaistinius augalus reikia vartoti ilgą laiką ir dažniausiai mišiniuose, o ne pavienius. Mišiniuose derinami ne tik gydomieji, bet ir tonizuojantys augalai. Pavyzdžiui, šlapimą varantys augalai gali išsekinti inkstų energiją, todėl į mišinį dedami ir ją stiprinantys. Mišinį rekomenduojama vartoti bent tris mėnesius (kraujo pasikeitimo ciklas). Tradiciniai receptai dažniausiai apima 5-7 augalus. Trumpas vartojimas gali būti neveiksmingas, pavyzdžiui, čiobrelių arbata, geriama tik savaitę, gali neduoti norimo rezultato gydant kokliušą.

Kiti sveikatos gerinimo būdai:

Svarbu ne tik vartoti vaistinius augalus, bet ir suteikti žmogui psichologinę atramą, nuraminti ir paaiškinti, kaip elgtis toliau, pakoreguoti mitybą (vengti kepto ir rūkyto maisto, o sergant onkologinėmis ligomis – žalių pomidorų). Vaistinius augalus galima derinti su cheminiais vaistais, tačiau tam reikia išmanymo. Pavyzdžiui, bergenija, naudojama storosios žarnos vėžiui gydyti, gali sustiprinti vėžinių ląstelių jautrumą chemoterapijai.

Pavasarinis organizmo valymas:

Pavasarį kepenys ruošiasi vasarai, todėl tinka vartoti žalius augalus (kiaulpienes, žliūges, garšvas, trilapius), kurie gerina kepenų veiklą ir skatina valymąsi. Žaliuose augaluose esantis chlorofilas, diuretikai ir polisacharidai padeda ištirpti susikaupusioms medžiagoms ir stiprina kraują. Tačiau žiemą žalumynų vartoti nerekomenduojama, nes tai gali paskatinti medžiagų apykaitą ir onkologinius susirgimus.

Kiti patarimai:

• Medus: žiemą šildo ir veikia antisklerotiškai, tačiau vaikams jo vartoti dažnai nerekomenduojama, o senyviems žmonėms – naudinga.

• Cukrus: pagal ajurvedą, šaldo uždegimą ir maitina, tačiau geriau rinktis natūralius cukraus šaltinius (datules, vynuoges). Grynas cukrus ir alkoholis išbalansuoja cukraus apykaitą.

• Vanduo: valymuisi svarbu gerti vandenį (geriausia beržų sulą arba distiliuotą šaltinio vandenį) ir arbatas.

• Judėjimas: pavasarį svarbu daugiau judėti, kad pagerėtų limfos ir kraujo apytaka.

Emocinė pusiausvyra:

Nuolatinis stresas ir informacijos srautas išbalansuoja nervų sistemą. Ajurvedos požiūriu, tai skatina vėjo elementą. Nervų sistemai stiprinti tinka valerijonai su varpučio šaknimis, sukatžolė ir gudobelės.

Vaistinių augalų pasirinkimas:

Vietiniai augalai turi mažiau eterinių aliejų, bet daugiau polifenolių ir antioksidantų. Įvežtiniai augalai gali veikti stipriau, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į jų auginimo sąlygas. Stiprius augalus (pvz., ženšenį) geriau vartoti mišiniuose. Svarbu, kad augalas būtų tinkamai užaugintas, surinktas ir paruoštas.

Organų terapija:

Fitoterapeutą domina organų terapija, kuri remiasi principu, kad panašus gydo panašų. Pavyzdžiui, sergant širdies ligomis, rekomenduojama vartoti gyvūnų širdies ekstraktus, o esant skydliaukės problemoms – avies skydliaukę. Ši terapija vėl populiarėja, tik naujomis formomis – žaliavos smulkinamos ir dedamos į kapsules.

Straipsnis publikuotas žurnale “Žiniuonių patarimai”, 2024 KOVAS