Virgilijus Skirkevičius „Augalų deriniai skirti kepenų ir tulžies pūslės ligoms gydyti“

Virgilijus Skirkevičius

Iš Virgilijaus Skirkevičiaus seminaro.
Būkime sveiki – prastas virškinimas prišaukia ligas. Žvarbesni orai verčia mus apsisiausti šiltesniais rūbais bei keisti mitybą. Pasak fitoterapeuto Virgilijaus Skirkevičiaus, jau nuo spalio reikėtų pradėti gerti virškinimą gerinančių arbatų, nes kaloringesnį ir raugintų produktų gausesnį žiemos maistą organizmui, ypač vyresnių žmonių, be pagalbos kur kas sunkiau pasisavinti. Pirmiausia atsikratoma… parazitų.
V. Skirkevičiaus teigimu, dėl prasto virškinimo pirmiausia nukenčia žmogaus psichika. Pamažu jis darosi irzlus, apsunksta jo kojos, pradeda varginti refliuksas, išauga apetitas, labiau norisi saldumo, kankina troškulys. „Yra daugybė požymių, bylojančių, kad vargina virškinimo bėdos ir metas pradėti gydytis, – sako fitoterapeutas, pabrėždamas, kad tai ką nesuvirškina mūsų organizmas, virškina mus. – Dėl nevirškinimo kaupiasi gleivės arba per daug išsiskiria tulžies, ilgainiui išsivysto sunkiai pagydomos ligos, pavyzdžiui, podagra. Dėl nuolat besikaupiančių dujų plonajame ir storajame žarnyne kenčia nervų ir plaučių sistemos, kaulinis audinys, atsiranda kitų sveikatos bėdų. “Tikriausiai prisimenate, kad vaikystėje vos tik suvalgę netinkamo maisto suviduriuodavome arba jį išvemdavome. Tuo tarpu, pasak Virgilijaus, vyresni mes pasidarome kantrūs, organizmas užuot atsikratęs kenksmingomis medžiagomis pradeda jas kaupti. Ne veltui Rytų medicinoje sakoma, kad pablogėjus sveikatai, reikia tarsi iš naujo sukurti save, – dėsto pašnekovas, akcentuodamas aštrų ir kartų skonį turinčių augalų savybes skaidyti gleives ir naikinti parazitus. – Todėl nusprendusiems gydytis pirmiausia taikomas antiparazitinis gydymas. Beje, Rytų medicinoje nesuvirškintas maistas taip pat laikomas parazitu.
V. Skirkevičiaus teigimu, visi antikirmėliniai preparatai yra stiprūs, veikia sekinančiai, todėl juos būtina vartoti atsargiai, pasitarus su specialistu. Fitoterapeutas pateikė vieną veiksmingesnių mišinių, kurio dvi dalis sudaro gvazdikėliai, o po vieną dalį – pelynai ir bitkrėslių žiedai. Minėti ingredientai susmulkinami iki miltelių pavidalo, tada dedama medaus ir formuojamos žirnio dydžio piliulės. Jos truputį padžiovinamos, o tada valgomos antroje dienos pusėje prieš valgį (valgomos ryte, prieš valgį) Šie žirneliai pagerina virškinimą, iš organizmo pašalina nesuvirškintas medžiagas. Pasak V. Skirkevičiaus, metodikų, kiek laiko juos reikėtų vartoti yra ne viena, tačiau jis patarė gerti 6 dienas, paskui daryti trijų dienų pertrauką. Tokios sudėties žirniukus gali vartoti ne visi žmonės. Išimtis yra rausvaplaukiai, strazdanoti, nemėgstantys šilumos žmonės. Jiems vietoj gvazdikėlių į piliules reikėtų įmaišyti imbierų. Vadinamajai antiparazitinei terapijai taip pat galima naudoti moliūgų sėklas, granatus, čiobrelius. Minėtus produktus taip pat galima duoti ir vaikams. „Antiparazitinį poveikį turi ir granatų sėklų bei džiovintų erškėtrožių uogų mišinys, – dėsto pašnekovas. – Minėti ingredientai susmulkinami, sumaišomi su medumi, o tada formuojami rutuliukai. Juos reikėtų vartoti dukart per dieną valgio metu.
Ugniažolės – ne baubas
Didelį vaidmenį virškinimo procese turi kepenys ir tulžis. Pastaroji labai svarbi pasisavinant maistą, todėl reikėtų skatinti jos gamybą tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, kad nesusidarytų akmenys. Aišku, reikėtų pasirūpinti ir kepenimis. Pasak V. Skirkevičiaus, vaistažolių, galinčių pagelbėti kepenims yra labai daug, o tinkamiausi – žydintys geltonai. Gerai mums visiems žinomos ramunėlės, gysločiai, mėtos taip pat naudingos, juolab kad šie augalai daro teigiamą įtaką ir tulžies kokybei.
Kaip vieną iš virškinimui vertingesnių augalų būtina išskirti iš Rytų kultūros atkeliavusias ciberžoles kitaip dar vadinamas kurkumu? (gal kurkuma, nes kurkuminas – ciberžolės veiklioji medžiaga) Šio prieskonio naudingumas sveikatai pagrįstas daugybe atliktų tyrimų ir studijų. „Itin virškinimui veiksmingas ciberžolių ir pipirų duetas,“ – sako Virgilijus, pastebėjęs, kad toks mišinys organizmo geriau pasisavinimas. – Dėl nuodingų alkoloidų arbatoms bijome naudoti ugniažoles. Tačiau tikrai nieko bloga neatsitiks, jei vieną arbatinį?(bijočiau drąsiai rašyti, nes per didelis kiekis ugniažolės…0,5 a.š. arba iki 1 a.š.) šaukštelį smulkintos šios žolės žaliavos užpilsime stikline karšto vandens ir pritraukus išgersime, kai mus vargins žarnyno spazmai. Jokių kitų augalų, poveikiu panašiu į ugniažolių nėra.
Tačiau fitoterapeutas įspėja, kad vienų ugniažolių arbatos turėtų vengti sergantieji opalige ir kenčiantys dėl per didelio skrandžio rūgštingumo. Apskritai tik vienos rūšies augalą ilgai vartoti reikėtų vengti. Sudėtiniai mišiniai ir saugesni, ir efektyvesni. Bėdų galima prisidaryti ir tada, kai skatiname spazmų kamuojamos tulžies gamybą. Kad per daug prisikaupė tulžies ir ji negali nutekėti, išduoda galvos skausmas, atsiradęs dėl nevirškinimo. Kad to neatsitiktų, pasak Virgilijaus, reikėtų gerti arbatas, kurios skatintų tulžies išsiskyrimą ir kartu gerintų virškinimą. Šiam tikslui mišiniuose labai dažnai būna ir ugniažolių.
Dėmesio verti ne tik gencijonai
Pastaruoju metu mišiniuose virškinimo sutrikimams ir kepenų ligoms gydyti naudojami antivirusinį ir antibakterinį poveikį turintys geltonieji gencijonai. Vaistų gamybai naudojami šių augalų šakniastiebiai ir šaknys.
Pasak V. Skirkevičiaus, geltonieji gencijonai skatina tulžies išsiskyrimą tiek kiekybiškai, tiek ir kokybiškai, gerina kepenų veiklą. Jie naudojami mišiniuose su kiaulpienių šaknimis, margainiais (-iu).
Tačiau yra vienas „bet“.
Kai virškinimas sutrinka dėl įsitempusios nervų sistemos, dėl to, kad žmogus apimtas nerimo, liūdesio, nevilties tam skirtos arbatos nepadeda, jei nevartojate raminamųjų, kurias vadinu galvą nuimančiomis, arbatų, – aiškino pašnekovas. – Tam kuo puikiausiai tinka valerijonas, kuris dažnai skiriamas ir isterijai gydyti. Šių augalų arbatas ar preparatus reikėtų vartoti šiuo metu, kai tvyro coronos baubas, mus darančius irzlius bei dirglius. Apimti nerimo mes daugiau ir saldžiau valgome, nes norime kompensuoti adrenalino stygių.
Labai neblogą derinį virškinimo ligoms gydyti gausite ir geresnį efektą sulauksite, jei gaminsite valerijonų šaknų ir muskatų riešutų mišinius. Lygiomis dalimis susmulkintų valerijonų ir muskatų riešutų derinys gelbsti ne tik sutrikus virškinimui, gerina plonojo žarnyno gaurelių veiklą, bet ir padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį. Tai pirmoji pagalba užklupus nemigai, kamuojant nerimui ir dirglumui bei nuolat žarnyne kaupiantis dujoms. Pasak fitoterapeuto, jeigu jus vargina meteorizmas šio mišinio reikėtų suvalgyti vieną arba du šaukštelius per dieną prieš pat valgį. Valerijonų ir muskatų riešutų mišinys – puiki pagalba jautresniems žmonėms.
Siekiant platesnio poveikio ir išvengti neigiamų pasekmių, gencijonų, margainių ir kiaulpienių šaknų mišinį galima praturtinti valerijono šaknimis ir muskatų riešutais.
Dar vienas paprastas virškinimui gerinti derinys yra ramunėlės su mėtomis, – dalijasi patirtimi fitoterapeutas. – Šie augalai naudojami visiems mišiniams harmonizuoti.
Kaip žinome, sudarant mišinius visada reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Viena jų – kitokį poveikį turinčių augalų mišiniuose parinkimas. Pavyzdžiui, mišiniui sudaryti imame du pagrindinius, prakaitą skatinančius ir uždegimą mažinančius augalus – liepžiedžius ir kraują skystinančius aviečių stiebus, kurie, beje, yra ir neblogas diuretikas. Į šią kompaniją kuo puikiausiai tinka ir uždegimą slopinantys ir kosulį malšinantys čiobreliai.
Į mišinį įdėtas trečias augalas tarsi sustiprina ankstesnių veikimą, o ketvirtas parenkamas toks, kuris veiktų priešingai, – aiškina Virgilijus, pabrėžiantis, kad tik taip harmonizuojamas mišinio poveikis organizmui. – Šiuo atveju tiks saldymedis.
Subalansuoti mišinius būtina todėl, kad jie naudojami gydymo tikslais ilgai, dažniausiais – po 21 d. su 7 d. (savaitės) pertraukomis gal net ir tris mėnesius.Mišinyje taip pat turi būti augalai, kurie padeda organizmui pasisavinti mums galinčius padėti pasveikti komponentus. Paminėti reikėtų aštraus skonio augalus tokius kaip pipirus, imbierus (-ą), kardamonus (-ą), cinamoną. Virgilijaus teigimu, iki 5 augalų rūšių daromi mišinių deriniai kuriami tam, kad kuo daugiau vertingų medžiagų organizmas pasisavintų ir jų vartojimas nebūtų bergždžias, jei, tarkim, skrandyje nėra rūgšties ar išoperuota tulžies pūslė.Ką reikėtų žinotiŽiemą turime vartoti augalų žaliavą, kurioje daugiausiai per vasarą sukaupta šilumos, t. y. sėklas, vaisius ir šaknis. Be to, sėklose gausu antioksidantų turinčių riebalų, o vaisių žievelėse ir šaknyse geras mineralų derinys, kuris skatina mąstymą ir teigiamai veikia kraujotaką.Saldumo, kurį mes turime gauti iš vaisių, daržovių dideliais kiekiais vartojame papildomai. Dėl to padidėja gleivių gamyba, sutrinka virškinimas, pernelyg svyruoja cukraus kiekis organizme. Kai tai nutinka dėmesį reikėtų atkreipti į tai, ar nesutriko glikogeno gamyba kepenyse. Tokiu atveju gali pagelbėti vynuogių ir žemuogių lapų arbatos. Žemuogės turi savybę padėti vynuogėms sudaryti glikogeną. Šių augalų mišinys puikiai veikia glikogeno sintezę ir padeda virškinti. Sudžiovintų ir susmulkintų minėtų augalų lapelių per dieną prieš valgį reikėtų suvartoti du valgomuosius (arbatinius) šaukštus.
Riebalų pasisavinimui viena naudingiausių arbatų žiemą yra sudžiūvusių bergenijų lapų.
Gydant virškinimo trakto ligas, vaistažolės turėtų būti vartojamos prieš valgį arba valgio metu.
Su aštriais, karčiais augalais gerinamas virškinimas ir medžiagų apykaitą.
Žmogus, kuris vartoja paracetamolį ar antibiotikus būtinai turi gerti liepžiedžių arbatą, kuri apsaugo kepenis nuo neigiamo šių vaistų poveikio.

AČIŪ straipsnio autorei žurnalistei Meilė Taraškevičienė
Straipsnis publikuojamas žurnale www.savaite.lt
Virgilijaus Skirkevičiaus seminarai:
https://www.amedicina.lt/menesio-renginiai/
Žolelės internete: www.zoleliumagija.lt